Visada kugelį laikiau daugmaž kolūkiečių maistu, neturinčiu didesnės kulinarinės vertės. Bet kartą manęs senelis paprašė iškepti skanų kugelį, nes tai vienas mėgstamiausių jo patiekalų. Sakė „tik nepagailėk kiaušinių, ir būtinai įpilk aliejaus„. Turbūt tada pirmą kartą supratau, kad tai nėra vien tik kepta bulvių tarkė, ir kad pasistengus galima pasiekti tikrai išskirtinio skonio ir konsistencijos.
- Tarkei naudoju 1 svogūną maždaug 7 bulvėms
- Dar porą svogūnų ir gabalėlį šaltai rūkytos šoninės smulkiai supjaustau, pakepinu keptuvėje + kiek patroškinu uždengtu dangčiu, jei reikia, ir sudedu į tarkę
- Į tarkę pilu kelis šaukštus aliejaus
- Pasūdymui naudoju sutrintus jautienos sultinio gabalėlius, 4vnt. 3litrams tarkės, + porą žiupsnių druskos (druskos nereikia, jei norisi švelnesnio kepinio)
- Pakaitinu iki virimo pieną ir supilu į tarkę prieš dedant kiaušinius (~0,5l pieno ant ~3l tarkės)
- Apie 3 litrams tarkės naudoju 7 kiaušinius, juos prieš pilant į tarkę išplaku
- Pabaigoje įdedu porą – trejetą šaukštų miltų, jei atrodo daugokai skysčio. NB – čia reikia nepadauginti, nes miltai išbrinksta po kurio laiko, ir įdėjus per daug kepinys tampa per kietas ir per sausas. Dėti reikia miltų reikia tik jei tikrai reikia ir tikrai labai nedaug.
- Skardą tepu riebalais, kiek pabarstau trupiniais