Internetuose skaičiau daug receptų, bet nei vienas neatitiko mano vizijos. Esu tikras, kad daugelis jų geri, tačiau arba per aštrūs, t.y. netinkami vakarienei su vaikais, arba ne iš teisingo vištgabalio (krūtinėlė per sausa, o ketvirčiai ar bet kas kitas su kaulais yra per daug sudėtinga ir teplu valgyti), arba per ilgai ruošiami (orkaitėje). Visgi perskaitęs dešimtį or so receptų susidariau įspūdį, kas tai per patiekalas, ir nutariau jį „užmauti“ ant anksčiau bandyto ir pasiteisinusio vištienos su pievagrybiais recepto rėmų.
Vištienos šlaunelių mėsa supjaujstoma vidutinio stambumo gabalėliais ir pamarinuojama su ciberžole, šiek tiek saldžiosios raudonosios paprikos, imbiero, kardamono, kalendros, kumino (principe turbūt galima naudoti kario mišinį, jei neperaštrus), pora šaukštų citrinos sulčių (geriau – laimo sulčių), alyvuogių aliejaus.
Morkos (2 vnt.) ir svogūnas supjaustomi stambokai ir pakepinami. Kepimas ant stiprios ugnies, su pakankamai aliejaus. Kepant įdedu ciberžolės, paprikos miltelių, truputį druskos ir porą šaukštų pomidorų pastos (arba padažo). Jei svogūnai limpa prie keptuvės ir per daug skrunda, įpilu šaukštą vandens (geriau – vištienos sultinio). Morkos ir svogūnai turi apkepti ir kiek suminkštėti, bet neperkepti.
Į pakeptus svogūnus ir morkas sumetu pakeptą vištieną (arba atvirkščiai, eiliškumas neturi reikšmės man regis), supilu kokosų pieną, apie 250ml, papildomą dozę ciberžolės ir visų kitų prieskonių, kuriais marinavau vištieną, ir simmer‘inu porą minučių. Tuo metu ragauju ir tinkamai padruskinu ir parūgštinu citrinų (laimų) sultimis. Patiekiant reikėtų pabarstyti šviežia kapota kalendra (pamiršau) ir gal citrinžole.
